- kniuris
- kniùris, -ė smob. (2) Ggr paniurėlis: Kniuris, į žemę nosį įdūręs, sau vienas dūlinė[ja], nepritinka prie žmonių, įsikniaustęs rūsula, šnarpšta, dirba tyliai J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kniuris
Look at other dictionaries:
kniūra — kniūrà scom. (4), kniūra (1) NdŽ paniuręs žmogus, verkšlentojas, kniuris: Eik, kniūra, valgyt, gana snargliuot! Užg. Eik tu, kniū̃ra, nemoki nei su žmogum pašnekėt Rdm. Meilaus žodžio iš tokio kniūrõs neužgirsi Trgn. Mūs seniūnas baisus kniūrà … Dictionary of the Lithuanian Language
